Kaip mes suprantame „kompetenciją“?
Kompetenciją mes suprantame kaip pasirengimą veikti. Ją sudaro tarpusavyje susijusių trijų elementų visuma. Tie elementai yra žmogaus žinios, įgūdžiai (gebėjimai) ir vidinė parengtis, reikalingi tam tikrai veiklai atlikti. Pamatinė pasirengimo veikti (kompetencijos) funkcija – vesti į veiksmą gyvenime, tad ji reiškiasi ir gali būti pamatuojama tik per žmogaus elgesį. Mūsų manymu, analizuojant kompetencijas (pasirengimą veikti) mažiausiai dėmesio iki šiol buvo skirta vidinei parengčiai. Tuo tarpu be vidinės parengties žinios ir įgūdžiai negali būti įgyvendinti.
Vidinę parengtį lemia giluminiai motyvai, norai, išgyvenimai, emocijos, įsitikinimai, vertybinės nuostatos, fizinė būklė ir pan.
Pasirengimą veikti (kompetenciją) suvokiame kaip kintantį reiškinį. Kiekvienas pasirengimo veikti (kompetencijos) elementas kinta skirtingai, tačiau pati „nepastoviausia“ yra vidinė parengtis. Būtent dar ir todėl ji tokia reikšminga, nes ir net nedidelis pokytis vidinėje parengtyje turi poveikį bendram pasirengimui veikti (kompetencijai).
Su kokiais pasirengimais veikti (kompetencijomis) dirbame?
Dirbdami su įvairiomis profesinėmis ir bendrosiomis kompetencijomis ypač naudingi galime būti vidinės parengties ugdyme. Pavyzdžiui, kalbant apie pardavimus mes nagrinėjame ne tiek pardavimo strategijas, o žmogų (save) pardavimo situacijoje ir reflektuojame jo vidinę parengtį parduoti. Arba mokydami spręsti konfliktus, ne tiek orientuojamės į įvairiausias technikas, o dirbame su konkrečių žmonių vidine parengtimi spręsti konfliktus.
Mūsų išskirtinis ekspertizės laukas – socialinės, emocinės, savireguliacijos bei mokymo ir mokymosi kompetencijos. Ugdydami šias kompetencijas galime ir suteikti žinių, ir lavinti įgūdžius, ir dirbti su vidine parengtimi.
Socialines kompetencijas suprantame kaip reikalingas tarpasmeniniame bendravime. Čia nugula bendravimas, bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas grupėje, darbas komandoje, konfliktų sprendimas, vadovavimas, kultūrinis sąmoningumas ir pan.
Emocines ir savireguliacijos kompetencijas suprantame kaip reikalingos savęs ir kito pajautimui. Čia rasime savimonę, refleksiją, adekvatų savęs vertinimą, kritinį mąstymą, vertybes, streso valdymą, savęs paisymą (orumas, savigarba, pasitikėjimas savimi) ir pan.
Kaip dirbame?
Vidinė parengtis yra subjektyvi, todėl su ja reikia dirbti kitaip nei su žiniomis ir įgūdžiais. Žinias ir įgūdžius galima pateikti ir lavinti instruktuojant ir treniruojant(is).
Vidinei parengčiai poveikį darome didindami sąmoningumą per asmens patirties reflektavimą atvirame ir pagarbiame santykyje.
Didinti sąmoningumą reflektuojant reiškia mokytis pačiam/pačiai savarankiškai vertinti (pastebėti, apmąstyti, suprasti, įvertinti) gyvenimo (vidinius ir išorinius) reiškinius (Lietuvių kalbos žodyno apibrėžimas). Manome, kad atviras ir pagarbus santykis yra būtina sąmoningumo didinimo (ir kartu vidinės parengties didėjimo) sąlyga.
Taip pat, vidinę parengtį stipriname dirbdami visuminiu principu (kūnas, emocijos, protas); neskubindami besimokančiojo daryti išvadas; mokydami pamatyti žmogę/žmogų kitame ir savyje.
Mūsų siekiniai, rezultatai
Savo programomis siekiame kad dalyviai drįstų imtis veiklos – drįstų veikti. Po mūsų užsiėmimų dalyviai:
– mokosi, smalsauja ir mąsto kritiškai;
– reflektuoja patirtį, pastebi, kas įvyko ir ką tai reiškia, t.y. mokosi iš patirties;
– kuria – suranda ir įgyvendina naujus sprendimus;
– paiso savo fizinių ir emocinių būsenų;
– drįsta kalbėti prieš žmones;
– vadovaujasi sutartomis vertybėmis;
– planuoja savo karjerą (plačiąja prasme – ir profesinis, ir asmeninis gyvenimas);
– laisviau, tiesiau, aktyviau bendrauja;
– įsigilinę, jautriau ir bešališkiau sprendžia konfliktus;
– bendradarbiauja atsakingai;
– bendrauja su skirtingų kultūrų žmonėmis laisvai, normaliai (kaip su savais);
– moka mokyti kitus;
– derasi drąsiai ir pagarbiai;
– brandžiai vadovauja žmonėms (suvokia save kaip vadovą ir daro poveikį žmonėms).
Pasirengimo veikti (kompetencijos) kokybė ir rezultatų vertinimas
Žinių ir įgūdžių kokybė yra lengviau pamatuojama kiekybiniais vertinimo metodais.
Vidinės parengties kokybė – lengviau įvertinama kokybiniais būdais. Vidinė parengtis išgyvenama kaip drąsa veikti, vidinė ramybė, pusiausvyra, laimės jausmas, nuoširdus pasitenkinimas atliekama veikla.
Vidinės parengties pokyčiai įvertinami intersubjektyviuoju būdu: rezultatus dalyviai įvardina patys, mokymo vadovai ir, esant reikalui ir galimybei, besimokančiojo vadovai/institucija.
P. S. Terminas vidinė parengtis yra „Kitokių projektų“ darbo ir apmąstymų vaisius. Turime autorines teises į šį terminą. Jei norėtumėte jį vartoti, susisiekite su mumis: info@kitokieprojektai.net.
