Praėjusią savaitę rengėme mūsų atviros programos „Mokam mokyti“ pristatymą – kvietėme žmones gyvai išgirsti apie šią programą, suprasti, kokia idėja ir tikslai už jos slypi, (slypi, o ne slepiasi, nes kaip tik norėjome viską ištraukti į dienos šviesą).
Susirinko įvairių žmonių ir apie tą įvairovę noriu pasidalinti. Atėjo verslo įmonių, socialinių organizacijų, individualių „interesantų“. Žmonės skirtingi, kiekvienas savaip gražūs, o kai davėme užduotį – įsivaizduoti „Mokam mokyti“ programos rezultatus – matėme labai panašius visų siekius.
Žmonės norėtų pasitikėjimo savimi mokant kitus žmones, grupės, mokymosi procesų išmanymo, gebėjimo sudominti besimokantįjį ir dar daug ko.
Svarbiausia tai, kad kiekvieno realybėje šie dalykai reikšis kitaip, materializuosis į skirtingus pavyzdžius, atras skirtingas formas ir būdus, turės skirtingus tikslus, tačiau susitikę kartu dalyviai kalbėsis apie labai panašius dalykus, panašiomis temomis.
Spėju (jei atidarysime duris atvirumui ir pažinimui) kad dalindamiesi tokiais pavyzdžiais praturtinsime vieni kitus.
Čia aš taip spėju.
Kilo minčių apie tai, kokia bendražmogiška yra mokymo ir mokymosi tema. Žinoma, tai – ne naujiena, tačiau kai prisilieti prie to gyvai, atsiveria kitos spalvos.
Net pradėjo gimti straipsnis šia tema, tad laukite tęsinio.
