Trys kolegos susėdom paaiškinti vizualiai, kas yra savireguliacija organizacijoje.
Vilija Girgždė: Jeigu reiktų nupiešti savireguliuojančią organizaciją, aš ją visų pirma vaizduočiau kaip gyvą organizmą (žuvytę, paršiuką, amebą, banginį?), kuris žino kas jos maistas, ir kiekvieną kartą suranda, kur tas maistas yra. O kiekvienas darbuotojas joje jaučiasi svarbus, gyvai, galintis prisidėti prie bendro reikalo.
Rasa Paurytė: kievienas organizacijos dalyvis, vadovas ar bet kas kitas yra jautri ląstelė, kuri iš aplinkos gaudo bangas, gali suprasti savo poreikius, pastebi, kad poreikis keičiasi. Pati imasi iniciatyvos įgyvendinti tai, ko reikia poreikiui patenkinti. Savireguliacija vyksta per visų jos gyventojų jautrumą poreikiams ir reagavimą ir greitą adaptavimąsi.
Paulius Godvadas: ląstelės reguliuojasi sąveikaudamos su aplinka, ir jos susiję reguliuojasi tarpusavyje.
Vilija Girgždė: mums rūpi, kad to banginio ląstelės būtų gyvos. Pavyzdžiui, jeigu apmiršta ląstelės ties uodega, nebegali vairuot. Ląstelės apmiršta, nevyksta apytaka. Ląstelės tarpusavyje nesusisiekia, vyksta fragmentacija, ir jeigu kalbėtume labai mediciniškai – toks organizmas nebegyvas.
Paulius Godvadas: organizacija nesusireguliuoja tarpuose tarp žmonių, pačiame santykyje.
Vilija Girgždė: kad būtų gyva, reikalinga apytaka, kai kokia nors vieta ląstelių pažeista, prarandame vientisumą, apykaita susilpnėja. Savireguliacija vyksta aplinkoje, santykiuose, ir pačiame žmoguje.
Paulius Godvadas: tai kai savireguliacija vyksta yra tvarka?
Vilija Girgždė: ne tvarka, net pakankama betvarkė! Svarbu, kad toje betvarkėje vyktų apykaita, kuri tenkintų visų gyventojų (ląstelių) poreikius. Poreikiai vandens, medžiagų, jeigu pereinam apie žmones – įvertinimo, rezultato pasiekimo, būti išgirstam, dirbti drauge ir pan.
Rasa Paurytė: savireguliacija bet kuriuo atveju vyksta. Gali būti, kad pažeistos ląstelės bendrauja tik su pažeistomis, o su sveikomis nebendrauja. Pavyzdžiui, energija yra, bet ji nueina apkalbom, o ne reikalingos informacijos išsidalinimui tiems kam ji rūpi. Jeigu yra pakankamai išvystyta grįžtamojo ryšio kultūra, apkalboms nebelieka vietos, nes dalykai išsakomi atvirai, kas kenkia ir ko reikia tikslams pasiekti. Pvz., kai poreikis būti išgirstu neišsipildo tiesiogiai, jis tenkinamas kitu būdu – per gandus, komandų susiskaidymus.
Pauliaus Godvado vizualizacijos
