Žadėta istorija, kaip jaunimo darbuotojai iš Islandijos Vilniuje netikėtai susitiko buvusį jų šalies užsienio reikalų ministrą Johną Baldwiną Hannibalssoną, – jau čia. Šis garbus žmogus prieš 22 metus visos Islandijos vardu pirmasis pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Kelioms dienoms į Lietuvą atvykusi 11-os islandų grupė tikėjosi surasti J. B. Hannibalssono garbei skirtą skulptūrą. Pasirodo, jos Vilniuje nėra. Užtat jaunimo darbuotojai kavinėje pamatė patį politiką, kuris pakvietę tautiečių grupę pietų savo namuose.

Islandų grupės koordinatorius Kristinnas Bjornssonas sutiko papasakoti įspūdžius iš susitikimo su buvusiu užsienio reikalų ministru. Štai jo pasakojimas:

„Vienas iš mūsų perskaitė Wikipedijoje, kad Vilniuje yra buvusio ministro pirmininko skulptūra. Būdami Vilniuje, norėjome ją rasti, bet niekas iš lietuvių negalėjo apie skulptūrą nieko pasakyti.

Vilniuje mums vienos dienos mokymus surengė „Kitokie projektai“. Bėgiojome po miestą atlikdami įvairias užduotis. Užsukome į vieną kavinę. Joje tiesiog sėdėjome ir gėrėme kavą ir… pamatėme jį.

Priėjome prie jo. Drąsiausias iš mūsų pasisveikino, pristatė mūsų grupę. Mes nežinojome, kad jis gyvena Vilniuje. Manėme, kad Ispanijoje. Pasirodo, jis garbės profesorius Vilniaus universitete, dirba ten dėstytoju.

Paklausėme, kur Vilniuje yra jo garbei skirta statula. Pasirodo, tas įrašas Wikipedijoje – visiškas melas. Mieste nėra jokios statulos.

Kadangi turėjome skubėti atlikti užduotis, jis kitą dieną mus visus pakvietė pietų jo namuose. Jis buvo malonus, labai norėjo su mumis pasikalbėti.

Kitą dieną pietavome su juo. Kartu praleidome 2 valandas. Atėjome vidurdienį, valgėme picą, gėrėme baltą vyną, kalbėjomės.

Buvome Vilniuje 4-5 dienas. Mus įkvėpė miesto atmosfera. Kalbėjome apie tai su ministru. Jis aiškino, ką reiškia gyventi Vilniuje. Klausėme apie šį miestą, jo istoriją, ką būtų įdomu aplankyti.

Kalbėjome ir apie Islandiją, šalies politiką. Tas vyrukas turi daug istorijų, kurias galėtų pasakoti.

Į svečius atėjo 10 mūsiškių, bet šeimininkų tai neišgąsdino. Mus priėmė jis pats ir jo žmona. Nusifotografavome su jais. Jie buvo labai draugiški. Manau, mes ir dar kartą juos aplankysime. Gavome jo el. pašto adresą. Jei kažkas iš mūsų vėl keliaus į Vilnių, mes jį būtinai susitiksim.

Visi Islandijoje jį pažįsta, jis, jo šeima dažnai pasirodydavo žiniasklaidoje. Jis garsus dėl to, kad buvo užsienio reikalų ministras. Buvo pirmasis politikas, kuris pripažino Lietuvos nepriklausomybę.“