Šie kursai – viena ryškiausių patirčių mano gyvenime, padariusių nemažą įtaką man kaip asmenybei. Asm. archyvo nuotr.
Dažnai žmonės veikia inertiškai. Dariau tai vakar, darysiu tą patį šiandien ir rytoj. Kasdien nesvarstome: ar man tai patinka, kaip man tai sekasi, kas man teiktų daugiau džiaugsmo ir malonumo. Tiesiog užsiimame kasdiene veikla. Būna aplanko rutina. O kartais ištinka ir gilesnė būsena – apmąstymai, dėl ko visa tai darau. 29-erių metų Agnė Saulė pirmųjų savęs pažinimo kursų metu iš tokių apmąstymų padarė stulbinamą atradimą – atrado save.
Jauna mergina, baigusi inžinerijos studijas, ilgą laiko tarpą sukosi šeimos versle daug negalvodama apie savo talentus ir norus. O jie ir nebuvo labai aiškūs. „Versle reikėjo daryti viską ir nebuvo kada svarstyti, ką galiu, ko noriu. Dariau, kiek galėjau. Bet tuo pačiu jaučiausi lyg ne savo vietoje“, – pasakojo Agnė.
Taip mergina su vyru nusprendė emigruoti į Olandiją (kur vyras rado darbą). Agnė tikėjosi, kad ten pavyks labiau atsiskleisti, išbandyti save ir kad viskas labiau prašviesės. Bet po pusmetį trukusių paieškų svečioj šaly ji vis dar nesijautė laiminga ir realizavusi save. „Atsidūriau naujoj vietoj be darbo, be artimųjų (tik su vyru) ir mane tai labai paveikė, nes esu prieraišus žmogus. Be to, kilo daug klausimų „ką aš galiu“? „nuo ko pradėti?“, – prisipažino Agnė.
Taip ji visų palankių aplinkybių ir pažįstamų žmonių pastūmėta atsidūrė Strasbūre, tarptautiniuose savęs pažinimo ir asmeninio tobulėjimo kursuose „Out of the box“ (liet. „Iš dėžutės“). Nors Agnė buvo racionali, nelabai linkusi savęs analizuoti mergina, tačiau tuo momentu jos tikslas buvo sau padėti ir iš kursų ji stengėsi pasiimti viską. Po 10 dienų darbo su savimi ir grupe ji suprato skaudžią tiesą – mergina viską gyvenime darė dėl kitų žmonių ir yra visai pamiršusi save ir savo poreikius. „Atliekant praktines užduotis, atsakant į kruopščiai parinktus vadovų klausimus, viskas pasimato. Man buvo šokas. Supratau labai mažai galvojanti apie save“, – patirtimi dalinosi mergina.
Žinoma, tą pačią dieną po kursų gyvenimas staiga nepasidarė aiškus ir lengvas. Bet merginos viduje viskas virė, daug apmąstymų, svarstymų, planų vyko tyliai mintyse. Agnė nejučia suprato daug galvojanti apie Lietuvą, mintyse dėliojo grįžimo planus ir visai nebesvarstė, ką veiks Olandijoje. Po savaitės nedrąsiai, bijodama, kad neišsiskirtų jų norai, ištarė vyrui: „Noriu atgal į Lietuvą“.
Norai sutapo ir dabar ji vėl Lietuvoje dirba šeimos versle, bet į darbą žiūri kitomis akimis. Stengiasi daryti tuos darbus, kurie teikia malonumo ir jai geriausiai sekasi – organizuoja renginius. Ir vis dar ieško savo konkretaus profesinio pašaukimo… Agnė svajoja atrasti tokią veiklos sritį į kurią pasinertų visa galva ir širdimi, nubustų šeštą valandą ryto nuo galvoje netelpančių naujų idėjų, kurias su dideliu užsidegimu įgyvendintų per visą dieną. „Iki šiol nė karto nepasigailėjau sprendimo grįžti į Lietuvą. Nors dar esu ieškojimuose, bet nusiraminau, kad užsienių man nereikia, savęs ieškoti aš galiu ir Lietuvoje“, – užtikrintai sakė mergina.
Kartais ir dabar Agnė atsiverčia savęs pažinimo kursų užrašus, kad nepamirštų savęs ir nenustotų siekti savo tikslų.
Tekstas Liudos Januškevičienės
