Akademijos dalyviai.

Maniau, kad jau esu nemažai išmokusi psichoterapijos studijose. Kaip tik buvau susiskaičiavusi, kad mokausi jau dešimt metų… Jau buvau beveik benusprendžianti, kad gal jau užteks kuriam laikui. Kai sužinojau, apie naujai renkamą grupę akademijoje „Via eksperientia“ didžiai abejojau ar man ten reikia važiuoti. Juk žinau, kaip moderuoti grupės diskusiją, aptarinėti praktines užduotis, žaidimus, kuriuos naudodavau savo vedamuose seminaruose. Maniau, kad naujas užduotis bei žaidimus, padedančius mokytis, galiu rasti knygose ar mokytis iš kolegų, – tam nebūtina važiuoti į brangų mokymosi kursą.

Visgi nuėjau, t. y. nuvažiavau. Supratau, kad  noriu mokytis kurti užduotis ir žaidimus pati.  Pasitikėjau mokymų vedančiųjų komanda, žinojau, kad mokymai bus vedami profesionaliai, be to man buvo įdomus tarptautinis mokymų aspektas – buvo įdomu susipažinti su kolegomis iš kitų šalių.

Leidžiuosi virve, o aš labai bijau aukščio…

Pagrindinis dalykas, kurį atradau – patirtinis mokymas yra ne tik žaidimų ir užduočių naudojimas. Dabar mano sąmonėje, patirtinis mokymas yra mokymas per veiksmą, kuriame yra iššūkis.Šio kurso metu pasikeitė mano asmeninis požiūris į iššūkius – aš jaučiuosi ramesnė, labiau pasitikinti savimi, kad su jais susitikčiau. Džiaugiuosi pastebėjusi, kad tai skatina rastis naujiems dalykams mano profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

Išeiti į neapibrėžtumą.

Vienas vertingiausių dalykų – čia stiprinau savo gebėjimą gyventi ir dirbti neapibrėžtume. Gyvenime nuolat siekiame kuo daugiau apibrėžtumo, bet visuomet galime turėti tik ribotą jo kiekį. Jeigu esame sąžiningi su savimi ir matome tą neapibrėžtumą, tenka mokytis veikti jam esant. „Veikti, esant neapibrėžtumui“, reiškia nustoti desperatiškai bandyti su juo kovoti, meluojant sau, kad viską savo gyvenime gali kontroliuoti. Daug kas, žinoma, priklauso nuo mūsų. Bet ne viskas.

Patirtinis mokymasis ne iš tų, kuriuose mokymasis vyksta „lengvai ir  greitai“. Tuo jis man ir patinka. Netikiu „lengvais ir greitais“ dalykais, nes jie dažniausiai būna paviršutiniški ir trumpalaikiai.

Mokytis ir atrasti – tai džiaugsmas.

Tvirtai tikiu, kad tikri ir ilgalaikiai dalykai nėra pasiekiami lengvai ir greitai, jie pasiekiami lėtai, dėka didelių pastangų. Pavyzdžiui, didžiausias gyvenimo stebuklas man yra kūdikis – prieš gimimą jis auga motinos įsčiose 9 mėnesius. Gimimo procesas paprastai nėra labai lengvas nei motinai, nei kūdikiui; tėvui, beje, irgi, jei jis tame dalyvauja.

Tuo tarpu lėtai ir nelengvai tai nereiškia, kad be džiaugsmo. Kaip ir kūdikis, taip ir mūsų nauja mokymosi patirtis gali rastis ir su džiaugsmu.Taigi jeigu dar nesi patyręs patirtinio mokymo ir esi pasiruošęs iššūkiui – kviečiu jį patirti.