Beliko mėnuo ir mokyklas vėl užtvindys moksleiviai. Kai kas grįš į tas pačias klases, kokias paliko pavasarį, kiti turės susipažinti su naujais klasės draugais.
„Kitokių projektų“ konsultantas Nerijus Januškevičius sako, kad klasėse mokiniai mokosi ne tik žinių, bet ir bendravimo, darbo komandoje įgūdžių. Karjeros konsultantas pastebi, kad mokyklose vis labiau įsivyrauja individualizmas, nuo kurio kenčia ne tik vaikai, bet ir mokytojai, apskritai visa mokyklos bendruomenė.
„Vaikai dažnai rūpinasi tik savimi. Mokykloje svarbūs asmeniniai rezultatai, tad jie kiekvienas siekia asmeninių tikslų. Nėra tikslo pagelbėti silpnesniam. Vyrauja nuostata: čia yra mano reikalas, aš į klasę ateinu ir būnu kaip asmuo ir nieko bendro su kitais nenoriu turėti“, – pasakojo Nerijus.
Jis įgyvendina programą „Iššūkis klasei“. Mokiniai dėka programos gali pažiūrėti į save iš šalies, pamatyti, kas klasėje vyksta ir nuspręsti, ar ir toliau nori elgtis taip pat.
„Kaip įmonėse vyksta komandų kūrimas, taip ir klasėse. Svarbu, kad klasės atmosfera būtų palanki vaikams“, – aiškino „Kitokių projektų“ konsultantas.
Per pamokas mokytojai ir auklėtojai neteikia daug dėmesio į emocinį mokinių gyvenimą, kas vyksta tarp mokinių, kaip jie jaučiasi. „Dirbu mokyklose, konsultuoju mokinius karjeros klausimais. Kai pradedame kalbėtis apie tai, ko jie siekia, ko nori, dažniausiai jie pasakojasi, kaip jie gyvena klasėje. Tarp jų kaip ir tarp suaugusių yra neišspręsti konfliktai, norai, lūkesčiai iš kitų. Jie vienas kito negirdi, nemato“, – problemas vardijo karjeros konsultantas.
„Iššūkis klasei“ idėja – išvežti mokinius į gamtą, pasikalbėti, kaip jie kartu būna, pastebėti, kokie veikia elgesio modeliai, kas jiems patinka ir kas nepatinka. Tai taip pat proga mokiniams nuspręsti, kaip gyventi toliau. „Išvežame mokinius į gamtą, kad jie išeitų iš įprastinės aplinkos, iš savo vaidmenų – lyderių, skriaudžiamų, pasyvių. Jei atlieka užduotis, žiūrim, kaip jie elgiasi. Atvažiuojam, įsikuriam, susipažįstam, duodam užduočių. Darom žygį ar pakabinam virves. Po kiekvienos užduoties aptariam, kas vyksta. Ar jie kartu veikia, ar atskirai. Kodėl jie deda pastangas ir kaip tą daro. Aptaria, kas vyko“, – paaiškino konsultantas.
Nerijus įsitikinęs, kad mokiniams naudinga bendradarbiauti. Bendradarbiavimas atskleidžia papildomus grupės resursus. „Moksleiviai gali kartu mokytis, palaikyti vienas kitą, pastiprinti. Kai vienas apie kitą kalba, jie patys apie save daugiau sužino“, – bendradarbiavimo pliusus vardijo edukologas.
Klasės po išvykų į gamtą su konsultantu susitinka kas savaitę. „Turim 1 ar 1,5 valandos aptarimus. Jie pasakojasi, ar sugeba keisti elgseną, ar ne“, – aiškino Nerijus, patyręs, jog šis metodas veikia.
Jis prisimena vieną atvejį, kai mokytojai nesusitvarkydavo su mokiniais. Tėvai rašydavo skundus, kad mokytojai nesusitvarko, mokyklos vadovybė keisdavo auklėtojus, mokytojus, o su klase nieko nedarė. Problema buvo ta, kad mokiniai buvo perėmę kultūrą, persmelktą patyčiomis ir mokytojų ribų bandymu. „Pakalbėjom su tėvais, mokiniais. Jie papasakojo, kaip jaučiasi klasėje, pradėjo atpažinti, kas vyksta. Lyderiai pamatė, kokią įtaką daro klasei, o tie, kurie tylėdavo, turėjo progą pasisakyti. Bendras sutarimas buvo, kad toliau jie taip nenori gyventi. Rugsėjį vėl susitiksim su ta klase“, – iliustravo patirtinio mokymo specialistas.
Jis tikisi, kad vis daugiau klasių norės spręsti užslėptas grupės problemas. „Kitokie projektai“ su programa „Iššūkis klasei“ yra pasiruošę padėti.
