Veną dieną užvažiavau į Rusnę ir ten apsistojau porai dienų. Vakare nuėjau ant krantinės. Kol tuščiai žiopsojau į ties Rusne išsišakojantį Nemuną, priėjo dvi 11-12 metų mergaitės. Jos irgi žiopsojo ir karts nuo karto kažką plepėjo.

Paklausiau:
– Ar patinka jums čia gyvent?
– Patinka.
– O kas patinka?
– Viskas. O tu kur gyveni?
– Vilniuj.
– O tau ten patinka gyvent?
– Kaip kada. Kartais patinka, kartais ne. Labai daug žmonių… Didelis miestas.
– A…
… … …
– O „Varom už Lietuvą“ Vilniuj buvo?
– Nežinau. Kad tiek daug visko būna, tai visko net nespėju pastebėt.
– A… O pas mane Rusnėje prie namų yra skelbimo lenta. Tai aš išeinu, paskaitau ir viską žinau.