Kaip darbai atrodo po atostogų?

Nekreipdamas dėmesio į mano norus, ką norėčiau pasilaikyti, o ką prašokti, laikas bėga ir užbaigia mano atostogas. Laikas dirbti. Iš pirmų susitikimų su klientais pasitikrinu, kad šis darbas man vis dar patinka. Ar tai lėto įsibėgėjimo į darbus dėka, ar gerų atostogų įkrova leidžia man ramiau žiūrėti į atsirandančius nesklandumus. Svarbiausia nepamiršti naujų idėjų ir strateginių apsisprendimų žiogų pievoje, plaukiant baidare, ar ravint daržą. Tai padės man išlaikyti kryptį įvykių sukūryje. Apskritai, aiškiau matau, kuria linkme noriu judėti, nors ir neramu, ar tomis temomis klientai norės seminarų, ar bus aktualu, kiek sugebėsiu perteikti savo sumanymus ir pan. Pastebėjau, kad atkreipiu dėmesį į „nepajudinamus“ dalykus organizacijose. Pradedant nepajudinamais stalais susitikimų kambariuose, nepakeičiamom dienotvarkėm, nusistuvėjusiomis santykių istorijomis, nekeičiančiais savo nuostatų bosais, sustingusiais įpročiais pietauti toje pačioje vietoje… Po atostogų tai labai ryškiai matyti, kad pajuda arba ne žmogaus viduje.