Kuo skiriasi galvojimas nuo žinojimo? Iš galvojimo kyla pasipūtimas, o iš žinojimo – kuklumas. Pavyzdys. Jei paklausime apie save galvojančio vyro, kas jam patinka moteryse, jis mąsliai pakels akis ir pradės kažką pasakoti apie balsą, akis, gal net partneriškumą ir pagarbą. Jausis, kad vyriokas tuo metu pats sau patinka. Kartais patinka ir aplinkiniams.
Posts by Arturas (Paukštis)
Kaip gera gyventi Rusnėje (II)
Lietuvos pusėje miestelis, molas, žvejai gaudo žuvį. Rusijos pusėje krūmai, miškelis, pasieniečių bokštelis. Iš kažkur Rusijos pusėje išlindo trys vaikai ir pradėjo vaikščiot paupiu (mus skiriančios upės plotis čia kokie 200 metrų). Vienas žvejas iš Lietuvos pusės suriko rusiškai:
Kaip gera gyventi Rusnėje (I)
Veną dieną užvažiavau į Rusnę ir ten apsistojau porai dienų. Vakare nuėjau ant krantinės. Kol tuščiai žiopsojau į ties Rusne išsišakojantį Nemuną, priėjo dvi 11-12 metų mergaitės. Jos irgi žiopsojo ir karts nuo karto kažką plepėjo.
Neformalus ugdymas praskaidrino ministerijos kasdienybę
Neseniai buvau Švietimo ir mokslo ministerijoj. Tokioj darbo grupėj, susijusioj su neformaliuoju ugdymu dalyvauju. Viena ministerijos darbuotoja jau po viskam lyg tarp kitko pasakė: „Nepamenu, kad kada nors mūsų ministerijoj būtų diek daug kalbama apie neformalų ugdymą“.
Geras komandos žaidėjas, blogas komandos žaidėjas
Dažnai manoma, kad asmuo komandoje nustoja savo svarbos. Tarsi svarbiau žmonių suderinamumas. Manau, kad ir taip ir ne.
Kelionės po Indiją epizodai: nustebimai ir atradimai, kurie galėjo įvykti ir bet kur ir betkam.
Taip jau gavosi, kad šį kartą kelionėje rašiau dienoraštį. Mat keliavau vienas ir buvo daug momentų, kai reikėjo ko nors laukti ar ilgai važiuoti. Tad laiko buvo, o knygas suskaičiau labai greitai. Vieną jų beje palikau svečių namuose tokiame vakarų Indijos miestelyje Mandvi esančiame ant vandenyno kranto. Jei ką nors ten likimas nuneš, tai svečių namuose “Rukmavati” rasite bent vieną lietuvišką knygą.
Kai žurnalo “Aš ir psichologija” redaktorė pasiūlė parašyti apie savo kelionę, tai nusprendžiau, kad įdomu būtų tik tokiu atveju, jei ryžčiausi pasidalinti dalimi dienoraščio užrašų. Nes man kelionė yra tai, kas atsitinka viduje. O patys faktai ir vaizdai, tai jie juk ir taip lengvai surandami albumuose, interneto puslapiuose, jau nekalbant apie google earth… Bet dalinsiuosi tik dalimi dienoraščio. Ta dalis, kuri gal ir apie mane, bet manau, kad gali būti ir apie kitus.
apie skirtingą požiūrį į ugdymą
Dirbau Maskvoje. Seminaro vedėjų komanda tarptautinė. Vienas kolega beveik nekalbėjo, bet kai kalbėdavo, tai nutaisydavo tai, kas vadintųsi dobroie lico (laisvai verčiant į lietuvių kalbą būtų geraširdis veidas), o jo kumštis būdavo labai smarkiai suspaustas ir nevalingai daužydavo į stalą. Kai kažkas iš mūsų komandos juokais jam pasiūlė imtis vieno tokio nemalonaus darbelio, jis atsistojo, […]
Tinklaraštį rašo
