julia-ir-johan

Contactimprov.blogas.lt nuotrauka

Dalyvavau kontaktinės improvizacijos tyrinėjimų savaitėje. Kontaktinė improvizacija – tai šokis, kuris nėra iš anksto pastatytas ar detaliai suplanuojamas. Mane kontaktinė improvizacija žavi tuo, kad tai šokis padedantis tyrinėti, mokantis kurti bei vystyti santykius tarp žmonių.

Kontaktinės improvizacijos tyrinėjimų savaitės metu su kitais renginio dalyviais žiūrėjome seną vaizdo įrašą, kuriame kontaktinę improvizaciją šoka jos pradininkai Steve Paxton ir Nancy Stark Smith. Įraše esančio intensyvaus šokio metu Nancy netikėtai, bet sklandžiai ir švelniai krito (kol nežinojau, nesupratau, kad ji ten nekontroliuojamai krenta). Kritimas kontaktinėje improvizacijoje gana įprastas dalykas – jam visada turi būti pasiruošęs.

Tą kritimą šokyje pamačiau kaip krizės metaforą. Krizė, tiesą sakant, taip pat yra neišvengiamas dalykas gyvenime. Manau, kad krizei visada turime būti pasiruošę. Yra kai kas, ko galime pasimokyti iš krintančio šokėjo.

Šokėjai žino, kad kritimo metu geriau ištiesti rankas ir kojas, o ne sutraukti jas. Nancy krisdama ištiesė rankas ir nesustojo judėti. Neįsitempė. Vėliau Steve savo straipsnyje apie kontaktinę improvizaciją („Fall after Newton“) komentuodamas sklandų ir švelnų savo kolegės kritimą rašo: „Ji nenukreipia savęs – ji pradeda judėti ir leidžia vykti tam, kas vyksta, rasdama būdus kaip įveikti momentą ir gravitaciją.“

Šokyje kritimas yra krizė, netikėtas dramatiškas įvykis, kuomet „žemė išslysta iš po kojų“ ir staigiai reikia rasti būdą, kaip išspręsti tą situaciją.

Versle „kritimas“ – tai apyvartos, klientų sumažėjimas. Šeimos gyvenime „kritimas“ – santykių nutolimas, rimta liga, artimojo netektis.

Visų krizių atveju žmonės linkę susigūžti, užsidaryti, save pristabdyti. Neprofesionalus šokėjas krisdamas irgi susigūžtų. Kaip tik to ir nereikia daryti krentant – labiau užsigausi. Kai kurie vadovai verslo apyvartos kritimo atveju būna linkę mažinti išlaidas, o kiti pirmoje vietoje galvoja ne apie išlaidų mažinimą, o kaip kita linkme pakreipti savo veiklą.

Visuotinės finansinės krizės metu geriau ne „užspausti“ pinigines, o investuoti, pirkti dalykus, nes jie būna atpigę. Krizei pasibaigus kainos vėl atgyja ir taip galima uždirbti. Šeimoje įvykus netekčiai – artimieji neretai kiekvienas būna pats su savo skausmu ir nesidalina savo jausmais vieni su kitais – tuo tarpu dar labiau nutolsta ir kiekvienam po vieną tą krizinį išgyvenimą dar sunkiau išgyventi.

Taigi kaip šokyje krentantis šokėjas turi ištiesti galūnes tarsi atsiverdamas ir nesustoti judėti, taip atsivėrimas ir nesustojimas judėti gali padėti tarpasmeniniuose santykiuose bei verslo, finansinėse krizėse.

Iš daugelio metų patirties dirbant krizių, įvairių netekčių įveikimo srityje galiu patvirtinti, kad tas pats galioja ir gyvenimo kritimuose – nesusigūžk, būk atviras ir nenustok judėti.