„Tapau drąsesnė, labiau pasitikinti savo jėgomis“
(iš dalyvių pasisakymų)

Apie superviziją

Supervizija – tai konsultacinė pagalba organizacijoms, komandoms, vadovams ar pavieniams specialistams, savo darbe susiduriantiems su kompleksinėmis (sudėtingomis) situacijomis bei siekiantiems tobulinti savo veiklą.

Supervizija – tokia konsultavimo forma, kuri leidžia į jūsų klausimą, darbinę problemą ar rūpestį pasižiūrėti labai individualiai ir kartu su jumis ieškoti jūsų situacijai tinkamiausio sprendimo. Tai visuomet individuali, o ne standartinė paslauga. Supervizorius ne tik palydi link sprendimų suradimo, bet ir link jų įgyvendinimo.

Supervizija taip pat ir mokymosi bei kvalifikacijos kėlimo procesas, nes ten kur žmonės atvirai kelia klausimus apie savo darbą ir aktyviai ieško atsakymų, jie tobulėja. Tačiau supervizija nėra tradiciniai personalo mokymai – supervizorius neskaito paskaitų ir neveda praktinių užsiėmimų, nedalija „visažinio“ patarimų ar „stebuklingų receptų“, nesistengia sužavėti kokiu nors tobulu metodu. Nes gyvenimas, lygiai kaip ir profesinis gyvenimas yra žymiai sudėtingesnis už bet kokius receptus, teorijas ar metodus…

Supervizorius kartu su supervizuojamaisiais mokosi kitaip – iš dalyvaujančiųjų patirties ją reflektuodami. Esminė supervizijos nuostata – tikrieji savo darbo ekspertai yra tie žmonės, kurie tą darbą dirba, todėl tik supervizuojamieji patys gali nustatyti, koks sprendimas jų situacijoje veiksmingiausias. Supervizorius yra ekspertas kita prasme. Jis geba sudaryti sąlygas sprendimų atradimui.

Kokybiškai pasižiūrėti į jūsų darbinius klausimus ar problemas reikia laiko, todėl supervizija dažniausiai netrumpas procesas, tačiau kaip tik tai ir yra supervizijos veiksmingumo garantas. Tai, kas kokybiška, negali būti nei pernelyg trumpa, nei pernelyg lengva.

Grupės supervizija – tai grupinio konsultavimo procesas, kai grupės nariai tiesiogiai nesusiję darbiniais ryšiais, bet yra tos pačios srities specialistai arba to paties lygmens darbuotojai (pvz. skirtingų švietimo įstaigų pedagogai).

Plačiau apie superviziją galite sužinoti: www.supervizija.lt.

Supervizija pedagogams

Supervizija – nauja kvalifikacijos kėlimo forma Lietuvos švietimo sistemoje. Džiugu, kad Ugdymo plėtotės centro projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ ir „Kitokių projektų“ teikiamos supervizijos paslaugos dėka, 2011 metais mokytojai turėjo galimybę vieni iš pirmųjų patirti, išbandyti, įvertinti superviziją.

Šiuo metu (iki 2014 m.) kaip tik vyksta to paties projekto II-asis etapas. Pirmajame etape buvo, o antrajame etape vėl bus suorganizuota 30 grupinės supervizijos procesų (po 7 susitikimus 5 akad. valandų trukmės). Supervizijose vėl turės galimybę sudalyvauti 360 mokytojų.

Supervizijos užsiėmimuose mokytojai dalyvauja labai noriai ir labai aktyviai. Dažnai tenka išgirsti, kad mokytojai yra „sunki auditorija“, atseit jie jau viską moka ir dabar tiktai moko kitus, o patys mokytis nebenori ir taip toliau. Tai yra netiesa! Mokytojai nori mokytis! Jie siekia naujovių ir atneša pokyčius.

Supervizuodami pamatėme, kad mokytojai rūpinasi savo darbo kokybe. Mokytojai myli savo darbą, mato jo prasmę, turi profesinį identitetą, profesinę savimonę, vieningą vertybinį pamatą. Jie yra tie, kurie padeda ir kitoms visuomenės grupėms priimti ir įveikti laikmečio iššūkius.

Mes, supervizoriai, darbą su mokytojais laikėme dovana, nes susitikome su aktyviais ir motyvuotais dalyviais. Mokytojai supervizijų užsiėmimus taip pat priėmė kaip dovaną, kaip galimybę atsitraukus nuo darbinės kasdienybės pažvelgti į savo situaciją iš įvairių perspektyvų ir, priklausomai nuo asmeninio noro ir pasirengimo, ją keisti; galimybę patirti naujus ugdymo metodus; galimybę kitaip nagrinėti problemines situacijas; galimybę atrasti arba priimti ilgai atidėliotus sprendimus; galimybę gilintis į save ir į kitus; galimybę iškart praktikoje pritaikyti savo išmokimus ir atradimus.

Keldami savo kvalifikaciją supervizijų užsiėmimuose mokytojai mokosi struktūruotai spręsti sunkias konfliktines situacijas su mokiniais ir jų tėvais, su kolegomis; analizuoti savo profesinį vaidmenį ir funkcijas; bendrauti su kitais žmonėmis: kalbėti taip, kad būtų suprasti ir kad suprastų kitus, neskubėti vertinti, skirti laiko išklausymui; dirbti kartu su kitais ir per santykius geriau pažinti save, savo galią ir savo ribas; suvokti, jog tas ribas galima praplėsti; nevengti jokių konfliktų: nebėgti nuo jų, o stengtis juos išspręsti; suvokti, jog ne visus konfliktus įmanoma išspręsti ir, kad konfliktus reikia priimti tokius, kokie jie yra bei integruoti juos į savo gyvenimą; suteikti ir priimti paramą iš kolegų, palaikyti, pastiprinti vienas kitą; jausti kitus ir mokytis vieni iš kitų; suvokti, jog atvirumas kitiems padeda būti atviru sau pačiam; valdyti įtampą, įveikti nerimą, pykti, įvairius sunkius jausmus; surasti vidinę pusiausvyrą.

Didžioji dauguma dalyvavusiųjų supervizijose esant galimybei toliau tęstų supervizijų procesus. Ir absoliučiai visi rekomenduoja patirti superviziją savo kolegoms. Supervizijos naudą geriausiai apibūdina jau praėjusių supervizijų dalyvių atsiliepimai. Anot jų, būtinai reikia sudalyvauti visiems pedagogams, nes supervizija – tai:

– galimybė stabtelti ir susisteminti savo darbą;
– spręsti sudėtingas ir konfliktines situacijas;
– padeda rasti problemų sprendimo būdus;
– galimybė lengviau atsipūsti, po to darbe smagiau dirbasi;
– labai naudinga, nes įgytas žinias iš karto galima pritaikyti darbe ir gyvenime;
– suteikia ryžto ir pasitikėjimo savimi;
– labai prasminga, padeda keisti santykius su mokiniais, su tėvais, su administracija – poveikis juntamas labai greitai;
– pakankamai daug praktinio darbo ir labai vertingos teorinės žinios;
– patarimai neprimetami, o galima patiems rinktis;
– surandama daugybė atsakymų į rūpimus klausimus;
– išnyksta abejonės, galima pasijusti tvirčiau tam tikrose situacijose;
– net ir nepateikiant savo situacijos grupei galima mokytis iš kitų ir konstruktyviai ją išspręsti;
– galima mokytis savarankiškai analizuoti – kai atsiranda įprotis ir įgūdžiai galima padėti darbe savo kolegoms spręsti jų situacijas;
– ugdo profesinę laikyseną, tinka ir jauniems pedagogams, ir pagyvenusiems;
– skatina gilesnį savęs pažinimą;
– ugdo asmenines kompetencijas – savianalizės, aktyvaus klausymosi, santykių kūrimo ir palaikymo įgūdžius;
– supervizija yra labai praktiška ir iškart pritaikoma.

Linkime mokytojams niekada nesustoti savo sunkiame, bet labai prasmingame ir niekada nesibaigiančiame kelyje.

Žilvinas Gailius
„Kitokie projektai“, Lietuvos profesinių santykių konsultantų (supervizorių) asociacija