Šią savaitę „Kitokių projektų“ konsultantai Gintė ir Paulius paskutinį kartą susitinka su nakvynės namų gyventojais ir su jais dirbančiais socialiniais darbuotojais. Konsultantai baigia savo darbą dideliame Europos sąjungos struktūrinių fondų finansuotame projekte, kuris siekia stiprinti nakvynės namų gyventojų bendrąsias kompetencijas taip padedant jiems integruotis į darbo rinką.

Projekte dalyvauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namų bei Vilniaus savivaldybės nakvynės namų gyventojai ir socialiniai darbuotojai.

Nakvynės namų gyventojai nuo lapkričio mėnesio dalyvavo patirtiniuose mokymuose, kuriuose mokėsi drąsiau bendrauti, tiksliau planuoti, tvirčiau derėtis, pristatyti save ir kitų bendrųjų kompetencijų. Šios kompetencijos tampa vis svarbesnėmis darbo rinkoje.

„Mokėme socialinius darbuotojus ir paraleliai dirbome su nakvynės namų gyventojais – vedėme seminarus, kurie stiprino bendrąsias kompetencijas – bendravimo, komunikacijos, planavimo, savęs pristatymo įgūdžius“, – pasakojo konsultantas Paulius.

Jo ir „Kitokių projektų“ konsultantės Gintės tikslas buvo suteikti nakvynės namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams naują įrankį – patirtinius bendrųjų kompetencijų stiprinimo seminarus nakvynės namų gyventojams.

Projekte dalyvavo 4 grupės nakvynės namų gyventojų ir su jais dirbančių socialinių darbuotojų grupės.

Paklaustas, kokie rezultatai baigiantis šiai projekto daliai matyti, Paulius sakė: „Tie, kurie dalyvavo, jų laikysena pasikeitusi. Žmonės daugiau planuoja, drąsiau bando, stipriau kovoja už save. Jų įprastinė laikysena – susigūžę, save nuvertinę, stipriai pažeidžiami ir labiau laukiantys pagalbos. Į darbo rinką su tokia laikysena ateiti labai sunku. Liūdna, bet mažai kam neįdomu darbuotojai, kuriems reikia padėti.“

Paulius ir Gintė patirtinio ugdymo ir dilemų teatro pagalba dirbo su kasdienėmis sunkiomis nakvynės namų gyventojų situacijomis. „Nakvynės namų gyventojas – tai nėra žmonių kategorija. Kiekvienas yra labai skirtingas. Dalis jų yra su itin aukštu išsilavinimu, tarkime, trečio rango kapitonai, profesionalios vertėjos, aukštos kvalifikacijos inžinieriai. Išsilavinimas anaiptol ne pagrindinis rodiklis“, – pasakojo Paulius.

Jis trumpai apibūdino, su kokiais sunkumais susiduria nakvynės namuose gyvenantys žmonės: „Nemaža projekto dalyvių dalis turi bėdų su priklausomybe, finansinių sunkumų. Vieni per žioplumą, kiti per neišmanymą, treti prasilošę. Dažnai turi skolų, o tai reiškia, kad beveik negali legaliai dirbti, nes kai dirba antstoliai viską paima. Nemaža dalis – vyresnio amžiaus, tas apsunkina darbo paieškas. Turi krūvą sveikatos bėdų, dalis jų nėra drausti. Reikia suprasti, kad dažnam labai sunkiai prienami mums gana įprasti komforto dalykai – dušas, kirpykla, kavinė.“

Pauliaus įsitikinimu, lengvabūdiška ir neteisinga sakyti, kad visos jų bėdos yra jų pačių sukurtos. „Tiesa, jie patys turi dėti pastangas, bet pagalba būtina, nes sistema yra negailestinga, ypač darbo rinka. Ji nors kiek pažeidžiamus žmones suvalgo žaibiškai“, – aiškino konsultantas.

Mokymų vadovas pastebėjo, kad socialiniai darbuotojai yra nuvertinti dar labiau nei nakvynės namų gyventojai. „Jie gauna labai mažus atlyginimus, dirba emociškai labai sunkų darbą, paramos neturi jokios. Lenkiu galvą prieš juos. Žmogus turi būti didelės brandos, kad galėtų tokį darbą dirbti“, – pasakojo Paulius.

Jis ir Gintė šiame projekte vedė du seminarus socialiniams darbuotojams ir keturis kartus po keturias dienas dirbo su nakvynės namų gyventojais. Šiuose susitikimuose dalyvavo ir socialiniai darbuotojai, kurie mokėsi, kaip gali padėti be namų ir be darbo likusiems žmonėms.