Noriu brūkštelėti, kokias mintis išsinešu.
Visų pirma tai, kad šita tema įvairiais rakursais vis gyva man. Pavyzdžiui, gaunu iš užsakovo grįžtamąjį ryšį, kad „seminaro tempas buvo per lėtas“. Žmonės neišbūna lėtume. Tas pats, kas lėčiau važiuoti – kiekvienas grumstas jaučiasi. Bet gi mano tikslas ir buvo – lėtinti, kad daugiau matytų kas aplink, kas juose. Įprotis skubėti uždaro nuo galimybių pamatymo. Jautiesi, lyg turi, privalai nulėkti nuo Vilniaus iki Kauno, pageidautina greitai, ir NEGALI stabtelėti ir begerdamas kava reflektuoti, kas vyksta su mano gyvenimu, su mano darbu; ar stabtelėti ir pamatyti, kad ant medžio sniegenos.
Dar, kad į laisvę kitą kartą reikia kad kas išspirtų….
Ir apie kūrimą, (čia man Evaldas iš „New Vision Baltija“savo pranešime priminė), kad turi šansą sukurti geriausią savo gyvenimo, savo darbo, savo veiklos, savęs versiją. Kalbininkai gal sakytų, kad negalima taip šnekėti, bet taip aišku.
One Response to Po mūsų konferencijos „Laisvė kurti, laisvė skųstis ir kitos laisvės“
Darius says:
Gera man buvo konferencijoje ir po jos.
Kažkaip smagu buvo matyti tiek žmonių, kuriems įdomi laisvės tema. Žmonių, kurie apie tai kalba ir dalinasi savo patirtom laisvėm ar tai kas juos stabdo. Neformalus seminaras gavosi, kokio ir tikėjausi.
Dar viena mintis dėl žiniasklaidos.
Buvo kviesti žurnalistai, tačiau nė vieno neteko susitikti konferencijoje. Grįžus namo ir įjungus dėžę, net nustėrau. Pasirodo Lietuvoje aktualiausi klausimai yra:
1. Ar iš tiesų Radžio tėvai brolis ir sesuo.
2. Ar Panavėžio čigonų taboras ryšis sumušti Vilniaus taboro baroną…
Kažkaip nykoka patapo.
Matyt Viktoro mintis, kad tema lenkia Lietuvos realijas kokiais 5 metais iš tiesų yra teisinga. Vis gi tai mane nudžiugino. Aš pasijaučiau smagiai, kad ir aš truputi esu prie to prisidėjęs, esu su tais, kurie 5 metai aplenkę realybę… Oho koks greitis ;)