Neseniai baigėsi pirmieji Geštaltinės psichoterapijos instituto „Dialogas“ metai. Tai yra „Kitokių projektų“ psichologo Viktoro Keturakio ir psichologės-psichoterapeutės Vitalijos Lepeškienės vedamų patirtinių mokymų ciklas. Keliolikos žmonių grupė po metų patirties dalijosi savo įžvalgomis ir žadėjo tęsti mokslus. Jie siekia išmokti geštaltinės psichoterapijos požiūrio ir kompetencijos bei taikyti jį savo kasdienybėje ar darbe.

„Esu labai patenkintas ir nustebęs, kad žmonėms tai yra įdomu. Neįsivaizdavau, koks didelis tokių mokslų poreikis. Mums svarbus pagarbus santykis, buvimas, kai niekas iš nieko nesitiki, tiesiog nori būti kartu“, – kalbėjo V. Keturakis.

Nuolatinė maždaug 16 žmonių grupė užsibrėžė mokytis 4 metus. Per pirmuosius jie mokėsi pažinti, kas vyksta su jais, kai jie būna tarp žmonių – nėra taip lengva pastebėti save, savo kūną, mintis, pojūčius, mokytis tai išreikšti kitiems žmonėms.

„Didžiausia problema, kad mes nutylime tai, kas mums aktualu. Dažnai esame įsitikinę, kad neverta dalintis savo mintimis, jausmais bei norais. Kai ilgai nutylime, vėliau išsprogstame. Tada grubiai arba agresyviai išsilieja visas skausmas ar pyktis, pasigailime, kad taip padarėme ir vėl nutylime. Žmogus draskosi tarp dviejų kraštutinumų – arba neigia, kad jo jausmai ir norai yra svarbūs ir tyli, arba visiškai susireikšmina ir aplinkiniams skausmingu būdu išsilieja. Geštaltinė psichoterapija moko pastebėti, kas vyksta su mumis ir yra galimybė“, – pasakojo V. Keturakis.

Per mokymus kurso dalyviai taip pat mokėsi išgirsti, pajausti vieni kitus.

Paskutiniame 1 metų seminare grupė apibendrino, ką patyrė ir išmoko. „Jie nesako, kad tapo geresni. Svarbu yra tai, kad žmonės kalba, kas jiems svarbu. Jie pasimokė geriau klausyti aplinką ir save, mažiau analizuoti, spėlioti. Jie suvokia ir pasako, kas jiems yra svarbu būnant su kitais žmonėmis. Jie tai sako asmeniškai vienas kitam ir planuoja toliau mokytis būti sąmoningiems apie save ir savo aplinką“, – aiškino mokymų vadovas.

Pirmieji instituto metai yra orientuoti į patirtį, kad žmonės maksimaliai savo kailiu patirtų geštaltinę psichoterapiją pažindami save ir kitus. Antrais ir trečiais metais jie mokysis geštaltinei psichoterapijai reikalingų kompetencijų: terapinio santykio atpažinimo ir jo dinamikos skaitymo, psichoterapinio kliento įvertinimo, savo asmeninių procesų ir jų trūkių identifikavimas ir kt.

Seminarai vyksta kas du mėnesius, 7 savaitgalius per metus. Taip pat bent kelis kartus dalyviai su vadovais susitinka konsultaciniam pokalbiui. Tai – pradinis pokalbis, pokalbis kursų viduryje ir jų pabaigoje tiems, kurie nori tęsti mokslus.

Į mokymus susirinko įvairių specialybių žmonės – psichologai, medikai, filologai, literatai, tarptautinių santykių ir finansų specialistai, socialiniai darbuotojai. „Mes tuo labai džiaugiamės. Ilgą laiką ta psichoterapinė veikla buvo suvokiama tik kaip aktuali atskiroms profesijoms. O iš tiesų žmonės, kurie turi gyvenimišką patirti, asmeninį sąmoningumą derindami su psichoterapiniu požiūriu ir įgūdžiais vėliau gali padėti kitiems žmonėms“, – įsitikinęs „Kitokių projektų“ psichologas.

Viena dalyvių dalis ieško platesnio profesijos lauko, kuriame jie jaustųsi stiprūs dirbdami su žmonėmis. Kita dalis bando susiorientuoti, koks darbo stilius jiems artimas. Jie tarsi matuojasi sau geštaltinę psichoterapiją. Yra tokių, kurie nori pagerinti savo darbinę veiklą, santykius su žmonėmis. Kad galėtų dirbti veiksmingai, jautriai ir kokybiškai.

Tęsti mokslus nori apie 80 proc. dalyvių. Taip pat renkama viena nauja grupė, kuri pradės programą vasaros pradžioje.