Neseniai buvau Švietimo ir mokslo ministerijoj. Tokioj darbo grupėj, susijusioj su neformaliuoju ugdymu dalyvauju. Viena ministerijos darbuotoja jau po viskam lyg tarp kitko pasakė: „Nepamenu, kad kada nors mūsų ministerijoj būtų diek daug kalbama apie neformalų ugdymą“.


O man smagu ir… nekeista. Taip ir turi būti. Nes neformalus ugdymas čia pagaliau siejasi su paprastu žmoniškumu ir tikrumu. O žmonės to labai išsiilgę ir pavargę nuo saviapgaulės, „veido laikymo“, įtampos.

Tada pagalvojau: „Kaip gerai, kad šitoj ministerijoj tiek daug dėmesio skiriama neformaliam ugdymui“. Ir nuotaika pasitaisė.