um-pa um-pa um-pa-pa um-pa um-pa um-pa-pa… Ritmas galvoje sukasi visą dieną. Užsiėmimas seminare, kuriame dalyvavau, buvo labai praktinis – Sambos orkestras – bet išmokimų turbūt daug daugiau nei sėdint teorijos paskaitoje apie lyderiui reikiamas kompetencijas. Daugeliui gali kilti klausimų, ko galima išmokti muzikos užsiėmime, kuriame mokomasi pajausti grupės pulsą, nepamesti ritmo, klausytis kitų instrumentų (nors kasdieniame gyvenime tų objektų tikrai nelaikytume instrumentais :) ) Tačiau po to tu turi situaciją, kurioje reikia tavęs visos – koncerto metu tavo reikalas įtraukti visus klausytojus taip, kad jie jaustųsi viso renginio dalimi, kad jie aiškiai pajaustų, kad yra patys svarbiausi tuo momentu tau ir su tavimi. O dar šalia viso to svarbu nepamiršti savojo ritmo ir girdėti, ką kiti kolegos groja, nes kitu atveju pridarysi aibę klaidų. Nieko neprimena tokia situacija? Taip, tai tas pats jausmas, kuomet reikia prieš auditoriją pristatyti seminaro temą, naują teoriją ar tiesiog kai klientui reikia papasakoti, ką galime pasiūlyti, kad jo veiklos tik gerėtų ir gerėtų. Tik šitos situacijos mums jau labiau kasdienės. Norom nenorom supranti, jog jautriausius dalykus suvoki ar išmoksti tuomet, kai mažiausiai to tikiesi ar planuotai mokaisi – kasdienis gyvenimas ar veiklos suteikia mums daug galimybių mokytis, bet ne visomis mes naudojamės. Ir kartais tikrai AČIŪ mūsų tinginystei (kol kas manau, kad būtent jai), kad nesimokome iš kiekvieno savo judesio, gryno oro įkvėpimo ar pamatyto nerealiai gražaus drugelio. Tačiau kartais naudinga sustoti savo bėgime ir tiesiog atrasti tai, ką darome šiuo momentu. Bent jau man tai yra tikrai svarbu ir spalvinga. Net jei tai yra ryškiai žalios spalvos gamtoje laukimas, darbas su nuolatiniu klientu ar grojimas keistame orkestre su beveik nepažįstamais žmonėmis, kai pati visiškai tam neturi nei žinių, nei įgūdžių. Dar kartą įsitikinau, jog mokymasis vyksta tada, kai pilnai įsitrauki ir esi atvira naujai patirčiai. Ir nors ne visuomet patirtis yra miela  ar lengva, išmoktos pamokos yra naudingos ir pritaikomos daugelyje sričių. Pripažinkime, jog ne kiekviena ar kiekvienas iš mūsų yra tobulas vienoje ar kitoje veikloje. Tačiau savo spragas dažniausiai kompensuojame kitais įgūdžiais ir palengva kaupiame reikiamas žinias per praktiką ar skaitant literatūrą – svarbu žinoti, kaip pritaikyti turimus įgūdžius ir išdrįsti jais naudotis. Garsiosios bendrosios kompetencijos :) Vis dar tikiu, kad jos yra svarbios daugelyje situacijų mūsų kasdieniame gyvenime ir darbinėje veikloje. Ir turbūt detaliai kompetencijų išmokimo lygį būna sudėtinga apibrėžti dėl to, kad jos labiau jaučiamos nei įvardinamos.

Šiaip tai sėdau rašyti apie tai, kuomet geriausia pradėti mokytis ko nors. Tai jaučiu, kad grįžtu prie temos :) Pati sau suvokiu, jog noriu mokytis tų dalykų, kurie man pačiai yra įdomūs. Ir kalbu ne apie trumpalaikį susidomėjimą, o apie aiškų suvokimą, kur link einu ir ką tam reikia išmokti. Pasirinkimas kaip ir kur mokytis yra svarbus tiek pat kaip ir mokymosi tikslas. Mokytis galima iš knygų, seminaruose, iš kolegų, universitetuose… Didelis pasirinkimas, kurį dažniausiai įtakoja mūsų ankstesnė mokymosi patirtis, kitų žmonių rekomendacijos, ar asmeninis ryžtas skirti mokymuisi laiko, pinigų, dėmesio ir kitų dalykų. Dabar dažnai girdžiu, kad pats mokymasis savaime yra vertingas dalykas. Tačiau vis dar nelabai tuo tikiu – tu negali išmokti ko nors, kai esi tam nepasiruošęs ar verčiamas kolegų, aplinkinių ar situacijos. Pati savyje atpažįstu tą būseną, kuomet galvoju, kad nieko naujo neišmokau ar kad tai jau girdėta ir žinoma. Tad kokio velnio mokausi to? Dažniausiai dėl to, jog arba 1) pati nesupratau, ko noriu mokytis arba 2) kažkas kitas už mane nusprendė, ko man reikia ar 3) suveikė nuolatinio mokymosi inercija. Tokioje situacijoje belieka pasimokyti ko nors apie save – kodėl aš vis lekiu ir nesusimąstau, kaip aš naudoju gyvenimo suteikiamas pauzes, kas man kartais trukdo paleisti nemalonius, bet iki skausmo pažįstamus dalykus… Ir jei aš išmoksiu ko nors ir kitą kartą nebepakliūsiu į tokią situaciją, reiškia mokymuisi skirtas laikas nepraėjo veltui. O kaip aš naudosiu išmoktus dalykus, tai jau priklauso tik nuo manęs. Ir kitiems norisi palinkėti labiau atsiverti tiems dalykams, kurie nutinka su mumis kiekvieną dieną, ir pažiūrėti į juos kitomis akimis ar iš kitos pusės – atsiveria nerealios spalvos ar suvokiami kiti tos pačios temos kampai.