Praėjusią savaitę žadėjome plačiau papasakoti apie islandų nuotykius Vilniuje. 11 jaunimo darbuotojų gegužės viduryje tobulinosi Lietuvos sostinėje ir sutiko buvusį savo šalies užsienio reikalų ministrą, kuris juos pakvietė pietų.

Kol jų pasakojimas keliauja iš tolimos Islandijos (tikiu, jis pasieks mus kitą savaitę), supažindinsiu jus su islandų pamilto ir juos į Lietuvą patraukusio Artūro Deltuvos paskelbta „gerąja naujiena“.

Artūras konferencijoje apie emocines moksleivių kompetencijas pristatė „Kitokių projektų“ požiūrį į jas. Jis aiškino, kodėl sėkmingam gyvenimui būtinos ne tik žinios ir įgūdžiai, bet ir trečiasis, „Kitokių projektų“ savotiškai pakrikštytas elementas, – vidinė parengtis.

A. Deltuvos paskaita apie vidinę parengtį

„Dirbant ugdymo srityje visada buvo aišku, kad žmones reikia parengti gyvenimui. Greitai buvo suprasta, kad gyvenimui pasirengti reikia žinių ir įgūdžių. Ir visada buvo nuojauta, kad yra trečiasis elementas. Koks jis?

Kai pradėjome dirbti savo darbus, klientai mūsų klausė, už ką jie turėtų mokėti mums pinigus. Mūsų atsakymas buvo – už pasirengimą atlikti konkrečią užduotį.

Nepakanka, kad žmogus būtų informuotas, kad žinotų. Nepakanka, kad turėtų įgūdžius – turėtų įrankių dėžutę. Trečiasis elementas, angliškai kartais vadinamas attitudes – nuostatos (mums šis variantas nelabai patinka), mūsų buvo pavadintas vidine parengtimi.

Ji apima visą emocinį potencialą – baimes, norus, motyvus, taip pat nuostatas, ir, kas labai svarbu, – vertybes. Per vidinę parengtį potencialas, kuris susideda iš žinių ir įgūdžių, gauna šansą atsiskleisti.

Pavyzdys

Senas geras klientas paskambino man ir sako: „Noriu pasitarti. Vieną žmogų reikia išmokyti anglų kalbos.“

Jis turbūt juokauja, pagalvojau, jei skambina tokiu klausimu man. Paaiškino: „Jis moka kalbą, bet nekalba. Galime į dar vienus anglų kalbos kursus nusiųsti, bet aš abejoju, ar tai padės. Tu su juo pasikalbėk.“

Susitinku su žmogumi, pasikalbame angliškai, kaip mūsų prezidentė su ministrais. Jo anglų kalbos žodyno potencialas yra didesnis negu mano – aš vedu seminarus anglų kalba. Sakinius konstruoja, susikalbėti gali. Bet nuvažiavęs į tarptautines konferencijas nekalba.

Čia buvo to trečio elemento trūkumas. Pasakiau jo vadovui, kad užuot žmogų siuntę į dar vienus anglų kalbos kursus, tegu pasiima jį kartu su savimi į tarptautines konferencijas. Taip jis truputį pratinsis, stiprės jo vidinė parengtis.

Vidinę parengtį ugdo refleksija

Svarbu suvokti, kad kiekvienas elementas – žinios, įgūdžiai, vidinė parengtis – atsiranda skirtingų veiksmų dėka. Ką turime daryti, kad žmogus gautų žinių? Informuoti. Šiuo metu ne problema – prie el. laiško prikabini didelį failą ir žmogus informuotas.

Ką darome su įgūdžiais? Treniruojame juos.

Kaip yra su vidine parengtimi? Ji kinta reflektuojant savo patirtį, pageidautina, pagarbiame santykyje su ugdytoju.

Įsivaizduokite ledkalnį. Jo viršuje – žinios ir įgūdžiai. Jie yra objektyvumo srityje, juos galima pamatuoti – žinių yra arba nėra, žmogus įgudęs arba ne. Vidinė parengtis yra subjektyvumo lygmenyje. Ji pažįstama kitu – intersubjektyviuoju – būdu. Tik iš išorės arba tik iš vidaus vidinė parengtis nepažini.

Mokytojai atsiduria sudėtingoje situacijoje – jie turi parašyti pažymį. Vidinės parengties tokiu būdu nepamatuosi ir juolab neugdysi.

Todėl turiu perspėti mokytojus: reflektyvumas yra nauja banga, kuri ateina ant jų galvos. Kartais naujienos pereina per juos kaip volas per asfaltą. Gaila. Tikiuosi, reflektyvumą jie atras kaip vertingą būdą ruošti mokinius sėkmingam ir laimingam gyvenimui.“