Praeitą savaitę konferencijoje „Geras aptarnavimas“ kalbėjau apie rūpestį klientu.

Visada maloniau jautiesi restorane, kai tave aptarnauja pats šeimininkas. Bendraudamas su tavimi, jis jaučia ir tikisi kad dar susitiksim. Ilgalaikės perspektyvos turėjimas. Lydinti būsena čia yra laisvė – tai ką turi savininkas savo kompanijoje.

Kai žmogus jaučiasi šeimininku, galinčiu, atsakingu – gali pasirūpinti kitu. Man rūpestis – tai noras sužinoti „kaip jums buvo su mumis“, „ar buvo skanu“ ir  tolesnis darbas tobulinant savo veiklą, produktą, paslaugą.

Na o čia noriu priminti filmą  „Manderlay“ (Lars von Trier). Kažkodėl labai pastaruoju metu iškyla galvoje citatos iš jo. Ypač susimąstau apie duodamą, o ne pasiimtą laisvę. Daug nerašysiu – va treileris, gal rasit visą, pažiūrėkim, pasišnekėkim, ką ten pamatėm.

http://www.youtube.com/watch?v=FH0q5xcigtw&feature=email

 manderlay21manderlay-31