Trys kolegos susėdom paaiškinti vizualiai, kas yra savireguliacija organizacijoje. Vilija Girgždė: Jeigu reiktų nupiešti savireguliuojančią organizaciją, aš ją visų pirma vaizduočiau kaip gyvą organizmą (žuvytę, paršiuką, amebą, banginį?), kuris žino kas jos maistas, ir kiekvieną kartą suranda, kur tas maistas yra. O kiekvienas darbuotojas joje jaučiasi svarbus, gyvai, galintis prisidėti prie bendro reikalo.
Posts by Vilija Girgždė (Vilija Girgždė)
Prisiimant atsakomybę už savo laiką…
Jau metus vienoje įmonėje su darbuotojais diskutuojam, kam naudojame savo gyvenimą. Gyvename, kad dirbtume. Dirbame, kad gyventume. Čia įdedu, ko manęs paklausinėjo, kas šiuose seminaruose vyksta.
Po mūsų konferencijos „Laisvė kurti, laisvė skųstis ir kitos laisvės“
Noriu brūkštelėti, kokias mintis išsinešu. Visų pirma tai, kad šita tema įvairiais rakursais vis gyva man. Pavyzdžiui, gaunu iš užsakovo grįžtamąjį ryšį, kad „seminaro tempas buvo per lėtas“. Žmonės neišbūna lėtume. Tas pats, kas lėčiau važiuoti – kiekvienas grumstas jaučiasi. Bet gi mano tikslas ir buvo – lėtinti, kad daugiau matytų kas aplink, kas juose. […]
Kaip darbai atrodo po atostogų?
Kaip darbai atrodo po atostogų? Nekreipdamas dėmesio į mano norus, ką norėčiau pasilaikyti, o ką prašokti, laikas bėga ir užbaigia mano atostogas. Laikas dirbti. Iš pirmų susitikimų su klientais pasitikrinu, kad šis darbas man vis dar patinka. Ar tai lėto įsibėgėjimo į darbus dėka, ar gerų atostogų įkrova leidžia man ramiau žiūrėti į atsirandančius nesklandumus. […]
duodama ar pasiimta laisvė?
Praeitą savaitę konferencijoje „Geras aptarnavimas“ kalbėjau apie rūpestį klientu.
Tinklaraštį rašo
