„Kitokių projektų“ konsultantas Artūras Deltuva dalijasi savo patyrimu apie jaudulį.

Jis klausia: kas turi jaudintis seminaro metu? Ir siūlo savo atsakymo variantą:

„Visi. Dalyviai išgyvena savęs pažinimo jaudulį. Aš išgyvenu besimezgančio ryšio su nepažįstamais žmonėmis jaudulį. Na ir abejones ar pavyks, abejones ar priims.

Man atrodo, kad kai nerimauju, ar gerai pasirodysiu, tai nėra labai produktyvus jaudulys. Nors to, ko gero, irgi sunku išvengti. Dar blogiau, kai dalyvis ateina su ant kaktos užrašytu klausimu: „Na, įdomu, kaip šiandien pasirodys vedantysis“. Jis tada nesijaudina. Ir aš nesijaudinu.

Nervinuosi. Tai nėra gerai nei dalyviui, nei man.

Aišku greta yra ir atradimo džiaugsmas, arba atradimo jaudulys. Labiausiai paliečia atradimai apie save, bet ir atradimai apie pasaulį džiugina. O kartais nuo pastarųjų pasidaro nuobodu…

Įdomu kodėl?“